Romėnų nuosavybės teisė
🇬🇧
In English
In English
Practice Known Questions
Stay up to date with your due questions
Complete 5 questions to enable practice
Exams
Exam: Test your skills
Test your skills in exam mode
Learn New Questions
Manual Mode [BETA]
The course owner has not enabled manual mode
Specific modes
Learn with flashcards
multiple choiceMultiple choice mode
SpeakingAnswer with voice
TypingTyping only mode
Romėnų nuosavybės teisė - Leaderboard
Romėnų nuosavybės teisė - Details
Levels:
Questions:
46 questions
| 🇬🇧 | 🇬🇧 |
| Kada susiformuoja duplex dominium | Kada susiformuoja duplex dominium Iki sueinant įgyjamosios senaties terminui to paties daikto atžvilgiu egzistavo dviguba nuosavybė – dublex dominium – vienas asmuo kvirtinis, o kitas – bonitarinis savininkas. |
| Kvirtinė nuosavybės bruožai | • Priklausė tik Romos piliečiams • Objektas – tik italijos žemė • Petitorinės gynybos priemonė – rei vindicatio, actio negatoria, tačiau galėjo naudotis ir actio Publiciana • Posesinė gynyba – interdiktais |
| Bonitarinės nuosavybės bruožai | • Atsiranda dėl mancipuojamų daiktų perleidimo neformaliais būdais, įgijus daiktą iš ne savininko. • Ginama actio publiciana – ieškiniu, kuris grindžiamas pretoriaus imperium ir sukurtas pagal rei vindicatio formulės analogiją. • Posesinė gynyba – interdiktais • Suėjus įgyjamosios senaties terminui, bonitarinis savininkas tampa kvirtiniu |
| Elastingumo principas, kas tai? | Nuosavybės teisės elastingumas – nors nuosavybė pagal savo prigimtį neribota, veikiama išorinių aplinkybių, tapdavo siauresnė, tačiau joms išnykus ji atgaudavo savo ankstesnę būtį. |
| Kaip galėjo pasireikšti nuosavybės ribojimai? | A) susilaikyti nuo disponavimo b) leisti tretiesiems asmenims kištis į savininko teisę c)darnaus sambūvio tarp kaimynų siekis |
| Nuosavybės pirminiai įgijimo būdai | Nuosavybės pirminiai įgijimo būdai• Occupatio (užvaldymas) • Accessio (su(si)jungimas) • Lobio radimas (inventio thesauri) • Vaisių įgijimas nuosavybėn • Specificatio (perdirbimas) • Usucapio (įgyjamoji senatis) |
| Communio pro indivisio (paaiškink) | Bendroji nuosavybė. kiekvienas savininkas turėjo pars pro indivisio. |
| Išvestiniai būdai įgijimo | Pagal ius civile: • Mancipatio (perleidimas dalyvaujant liudytojams ir svėrėjui) • In iure cessio (perleidimas tariamo vindikacinio proceso tvarka) • Adiudicatio (priteisimas procese dėl bendrosios nuosavybės padalijimo) Pagal ius gentium: • Traditio (neformalus perdavimas teisėtu pagrindu) |
| Occupatio | Farae bestiae (laukiniai), res hostiles (priešų), res delictae (palikti), thesaurus (lobis) |
| Specificatio | Daikto perdirbimas į naują daiktą. media sententia - jei daiktą galima sugrąžint į seną būtį, jis žaliavos savininko, jei ne, tai perdirbėjo |
| Accessio | • Romėnų teisė skyrė – kilnojamųjų, nekilnojamųjų, kilnojamojo ir nekilnojamojo daikto susijungimą: du nekilnojamieji (gamtos stichija) - dumblynė, atplaiša kiln ir nekiln - galiojo superficies solo cedit, daiktas prisijungęs prie nekilnojamo, tampa jo sudėtimi. du kilnojamieji - kazusai. bet pagrindinis daiktas išsiplėsdavo į šalutinį (px cia Kitokios taisyklės galiojo susimaišymo (confusio) būdu susijungiant skysčiams arba kietiesiems kūnams (commixtio), priklausantiems skirtingiems savininkams. Kai jų nebuvo įmanoma atskirti, susimaišius atsirasdavo bendroji nuosavybė ir dalys priklausė nuo įnašų vertės, o kitu atveju dalinama. |
| Nuosavybės į daikto vaisius įgijimas (vienas iš pirminių būdų) | Bendroji taisyklė teigė, kad vaisiai priklauso motininio daikto savininkui. išimtys taikomos tikriesiems fructus: o Geros valios valdytojas, kuriam nuosavybės teisė į vaisius buvo suteikiama atsižvelgiant į rūpinimąsi pagrindiniu daiktu, taip pat ir emfitentas. o Uzufruktorius vaisių savininku tapdavo ne atsiskyrimo, bet jau atsiskyrusių vaisių užvaldymo (perceptio) momentu, kitaip tariant, kai juos surinkdavo. |
| Usucapio | • Over all įgyjamoji senatis šalino kolizija tarp nuosavybės ir faktinio valdymo. • Justinianas sukūrė ordinarinės įgyjamosios senaties institutą (opa sujungė longi temporis ir usucapio) (prieš tai buvo temporis - provincijose, o romoje usucapio) |
| Mancipacija | • Mancipacija – formalus juridinis veiksmas, atliekamas laikantis nustatytos formos. Be šalių reikalauta ir penkių liudytojų (romėnų vyrų pilnamečių) bei asmens laikančio svarstykles, dalyvavimo. Daiktas įgyjamas atliekant du simbolinius gestus. Įgijėjas paimdavo daiktą ranka, o ant svarstykliu padėdavo varį. Atsiradus pinigam, monetėlė viena buvo padedama |
| In iure cessio | Perleidimas "teisme". tariamoji vindikacija. • Tai buvo tariamas vindikacinis procesas, kai perleidėjas yra atsakovas, o įgijėjas – ieškovas. Šios procedūros metu įgijėjas paliesdavo lazdele objektą, tvirtindamas, kad šis yra jo nuosavybė, perdavėjas į tai atsakydavo tyla ir tariamai pralošdavo bylą. Viskas buvo atliekama dalyvaujant pretoriui. • Kadangi tai formalus būdas – prieinamas tik Romos piliečiams • Taikytas ir daiktam res mancipi tiek ir res nec mancipi • Pagrindinis skirtumas nuo mancipatio – in iure cessio dalyvauja valstybės įgaliotas asmuo |
| Traditio | • Tai neformalus daikto perleidimas. • Pagrindinis skirtumas nuo mancipatio ir in iure cessio – jis buvo ne pagal ius civile, o pagal ius gentium. • Traditio nebuvo susijęs su jokiomis formaliomis procedūromis, tai buvo tiesioginis nuosavybės perkėlimas, perduodant daiktą įgijėjui. • Šiuo būdu galėjo naudotis ir ne piliečiai 3 REIKALAVIMAI - teisinis pagrindas, fizinis daikto perdavimas, abipusia valia norėt įgyt/atsikratyt |
| Traditio turinio reikalavimai | 3 REIKALAVIMAI - teisinis pagrindas, fizinis daikto perdavimas, abipusia valia norėt įgyt/atsikratyt |
| Kokiom kryptim plėtojosi nuosavybės gynyba. kas priklausė kuriai krypčiai | Ofenzyvinio. defenzyvinio. ofenzyvinio - actio publiciana, rei vindicatio. defenzyvinio - actio negatoria |
| Kas naudojasi rei vindicatio? | Jis priklausė daikto valdymo netekusiam kvirtiniam savininkui.Kas naudojasi rei vindicatio? |
| Rei vindactio bruožai | A) nevaldančiojo savininko reikalavimas grąžint valdančiam nesavininkui b)jei buvo įgijęs išvestiniu būdu "velniškas įrodinėjimas c)Šio ieškinio pareiškėjas siekė – a) nuosavybės teisės pripažinimo jam b) daikto sugrąžinimo. Taigi, siekta restitucijos, bet vietoj jos galėjo būti ir atitinkamos pinigų sumos priteisimo reikalavimas, kai atsakovas neturi kaip grąžinti. (arbitražinė formulė) d)savo ruožtu atsakovas galėjo reikalaut atlygint išlaidas (trys atvejai) e)įrodinėjimas krinta ant ieškovo, nes jis teigia, kad čia jo |
| Rei vindicatio atsakovo reikalavimas atlygint išlaidas | A) Būtinosios išlaidos (impensae neccessariae) Jų atlyginimo galėjo reikalauti net ir blogos valios valdytojas b) Naudingosios išlaidos (impensae utiles) Atlyginti jas galėjo reiklauti geros valios valdytojas c)Prabangos išlaidos (impensae volupturiae) Nebuvo atlyginamos: geros valios valdytojas galėjo atskirti padarytus pagerinimus ir juos pasilikti, jei tai buvo įmanoma nepakeičiant daikto substancijos. |
| Kada reiškiamas actio negatoria? | Kada reiškiamas actio negatoria?savininkas įgyvendindamas nuosavybės teisę vis dėlto patirdavo tam tikrus trukdymus (pažeidimus), o pažeidėjas teigdavo turintis teisę taip elgtis. Tokiu atveju savininkas galėjo reikšti actio negatoria (taigi, daikto nenusavina nieks, bet trukdo) |
| Actio negatoria bruožai | Actio negatoria bruožaia) abi pusės įrodinėja savo tiesą b)ieškovas, siekė įrodyt, kad nuosavybė laisva nuo apribojimų, o laimėjęs reikalvo dar užtikrint, kad nepasikartos c)ieškovas yra kvirtinis daikto savininkas. |
| Actio publiciana | Teikiama bonitariniam savininkui. kaip žinia, jei įgydavo res mancipi daiktą traditio būdu, jis tapdavo kvirtiniu savininku tik senaties, tai negalėjo reikšt rei vindicatio. tai pretorius suteikė actio publiciana ir teisėjui buvo nurodoma fikcija, kad bonitarinis yra jau įgijęs senaties būdu daiktą. |
| Koks skirtumas tarp servitutų,emfiteuzės, superficijaus ir įkeitimo - naudojimosi atžilgiu? | Servitutai, emfiteuzė ir superficijus suteikia tik teisę pasinaudoti svetimu daiktu, o įkeitimas - atveria galimybės ir disponuoti svetimu daiktu. |
| Žemės servitutų skirstymas | Žemės servitutų skirstymasservitutus praedorium rusticorum/servitutus praedorium urbanorum |
| Bendrieji servitutų bruožai | Bendrieji servitutų bruožai• Servitutas visuomet varžo vieną sklypą kito sklypo naudai; • Servitutas yra nuolatinė teisė • Servitutas yra nedalus (jei servituto suvaržyta žemė padalijama, kiekviena padalinta dalis yra suvaržyta servituto) |
| Servitutes personarum rūšys | Ususfructus, usus, habitatio, operae servorum |
| Ususfructus | Servitutes personarum forma. 1. Uzufruktas (ususfructus) - daiktinė teisė iki mirties naudotis svetimu daiktu ir rinkti jo vaisius, kartu turint pareigą išsaugoti jo substanciją. asmuo nebuvo valdytojas, o tik detentorius. |
| Usus | 2. Usus - naudojimasis svetimu daiktu, bet ne jo vaisiais. servitutes personarum forma. |
| Habitatio ir operae servorum | 3. Habitatio - daiktinė teisė gyventi svetimame name. 4. Operae (..servorum vel animalium) - teisė naudotis svetimo vergo ar gyvulio daiktu. |
| Servitutų panaikinimas | Servitutų panaikinimasServitutų panaikinimas Servitutas išnyksta išnykus vienai iš būtinųjų sąlygų: 1. Išnykus asmeniui arba žemės sklypui, kurių naudai nustatytas servitutas; 2. Išnykus servitutu varžomam daiktui materialiai arba teisiškai. 3. Susiliejus į vieną asmenį servituto turėtojui ir daikto savininkui (confusio). 4. Dėl servituto teisės atsisakymo 5. Dėl nesinaudojimo servitutu (non usus) |
| Kuo ginama servituto teisė? apibūdint | Actio conffesoria. . Galima pareikšti bet kuriam asmeniui. Ieškovas - asmuo, turintis servitutą. Atsakovas - servitutu apsunkinto daikto savininkas/faktinis daikto valdytojas/bet kuris asmuo, trukdantis jos įgyvendinimui |
| Kas buvo įkeitimo teisės objektas? | Pradžioje - bet koks materialus, kilnojamas ar nekilnojamas, turtinę vertę turintis daiktas. Vėliau leista net suvartojamuosius daiktus ar pinigų sumas, įkaito gavėjui suteikiant teisę šiuso daiktus perleisti tretiesiems asmenims arba suvartoti - netaisyklingas įkeitimas. Dar vėliau įkeitimo objektais tampa ir nematerialieji daiktai/res incorporales (servitutai, uzufruktai, emfiteuzė ir pan.) Atsiradus reikalavimo teisės perleidimo galimybei (cesijai), susiformuoja vadinamasis pignus nominis, t.y. teisė įkeisti savo turimą reikalavimo teisę. Vėliau atsiranda galimybė ir įkeitimu apsunkinti skolininko įkeitimo teisę - “įkeitimo įkeitimas” |
| Įkeitimo teisės formos | Fiducia, pignus, hypotheca |
| Fiducia apibūdink | Fiducia apibūdink1. Fiducia - esmė: skolininkas (fiduciantas) kreditui garantuoti mancipacijos arba in iure cessio būdu perduodavo kreditoriaus (fiduciarijaus) nuosavybėn kokį nors daiktą su sąlyga (pactum fiduciae) įvykdžius įsipareigojimą grąžinti jį savininkui. Tai ne tiesioginis įkeitimas, bet nuosavybės teisės perkėlimas. negrąžinus skolininkas galėjo actio fiducia |
| Pignus apibūdink | 2. Pignus - nauja, neformali įkeitimo forma. Skolininkas perduoda kreditoriui faktinio valdymo, bet ne daikto nuosavybės teisę. Kreditorius galėjo laikyti įkeistą daiktą, iki kol bus sumokėta skola, bet negalėjo daiktu disponuoti - “daikto areštas”. Daikto disponavimo teisė įgyta tik sudarius papildomas sutartis - x, y, z |
| Hypotheca | Hypotheca3. Hypotheca - žodinis įkeitimas. Esmė: skolininkas neperleisdavo kreditoriui įkeitimo objekto, bet ir toliau likdavo jo savininkas ir valdytojas. Tačiau galiojo susitarimas, kad, skolos nesumokėjus, kreditorius turės teisę patenkinti savo reikalavimą parduodamas įkeistą daiktą. Kadangi tokiu būdu įkeičiamas daiktas nebuvo perduodamas, skolininkas turėjo galimybę į įkeisti kelis kartus. Tokiu atveju, kilus eiliškumo problemai patenkinti reikalavimus pradėdavo veikti principas “prior tempore, potior iure”. |
| Įkeitimo teisės atsiradimas | Įkeitimo teisės atsiradimas. 1. Sutartis 2. Įstatymas 3. Viešosios valdžios potvarkis, išleistas remiantis teismo sprendimu. |
| Emfiteuzė | Emfiteuzė graikiškos kilmės ilgametės nuomos sutarties prototipas. Buvo paveldima ir perduodama teisė naudotis svetimu sklypu įsipareigojant mokėti kasmetinius procentus. |
| Užstatymo, arba paviršiaus, teisė (superficies | Užstatymo, arba paviršiaus, teisė (superficies)Supeficijus - paveldima ir perleižiama teisė naudotis svetimu žemės sklypu statybos reikalams. Ši teisė sudarė galimybę naudois svetimu žemės sklypu statybos reikalams. Tikslas - skatinti ir palengvinti gyvenamųjų namų statybą. Bendrasis principas - superficies solo cedit - pastatas, pastatytas svetimame sklype, tapdavo to sklypo savininko nuosavybe. Už naudojimąsi pastatais jie turėjo mokėti tam tikrą mokestį (soliarum). |
| Kam ir kaip pasireiške servituto pozityvi ir negatyvi teisė | Pozityvi teisė servituto subjekto atžvilgiu ir negatyvi - daikto savininko atžvilgiu. Tai reiškia, kad daikto savininkas nėra įpareigojamas atlikti tam tikrų veiksmų, o tik toleruoti. |
| Servitutų požymiai (bendrieji) | A) pozityvi servituto turėtojo atžvilgiu, negatyvi savininko. b) servitutas yra incorporales, dėl to jais varžyt galima tik svetimą daiktą c) servitutas egzistavo tik daiktams, dėl to juo negalima varžyti kito servituto |
| Servitutes personarum (kam galėjo priklausyti?) | Asmeniniai servitutai galėjo priklausyti konkrečiam asmeniui, bet ne daiktui - tai yra daiktinė teisė, suteikta tam tikro asmens naudai. |
| Kas galėjo būti ususfructus objektas? | Iš pradžių tik nesuvartojamieji res corporales (žemės sklypai, pastatai ir pan) vėliau ir suvartojamieji daiktai - vadinosi quasi ususfructus |