RPT prievolės ir sutartys
🇬🇧
In English
In English
Practice Known Questions
Stay up to date with your due questions
Complete 5 questions to enable practice
Exams
Exam: Test your skills
Test your skills in exam mode
Learn New Questions
Manual Mode [BETA]
The course owner has not enabled manual mode
Specific modes
Learn with flashcards
multiple choiceMultiple choice mode
SpeakingAnswer with voice
TypingTyping only mode
RPT prievolės ir sutartys - Leaderboard
RPT prievolės ir sutartys - Details
Levels:
Questions:
62 questions
| 🇬🇧 | 🇬🇧 |
| Skolininko pareigą gali sudaryti trejopo pobūdžio galimybės - | 1. Pareiga atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų (pvz baigti remontuoti namą) facere/non facere (atlikti) 2. Pareiga perduoti kreditoriui tam tikrą daiktą (pvz reikalavimas kylantis iš pirkimo-pardavimo sutarties) dare (duoti) 3. Pareiga atlyginti tam tikrą žalą. preastare (suteikti, laiduoti, užtikrinti) |
| What is obligatio? | Teisinis santykis, kai vienas subjektas – skolininkas, privalo atlikti kito subjekto – kreditoriaus, naudai tam tikrą veiksmą ar susilaikyti nuo jo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti savo pareigą |
| Prievolės elementai | 1. Kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko tam tikro elgesio – vadinama kreditu (iš credo/tikiu) 2. Prievolė – skolininko pareiga atlikti tam tikrus veiksmus, jo skola kreditoriui (nesvarbu ar skola tai pinigai ar veiksmai) |
| Kas gali būti prievolės objektu? | • Prievolės objektu gali būti bet kas, bet turi neprieštarauti įstatymui. |
| Kur buvo įtvirtinta ir ką reiškė atsakyti savo asmeniu? | XII lentelėse buvo įtvirtina, kas skolininkas atsako už skolas savo asmeniu (t.y neišsimokantį paimt ir supančiot, o tada jei neišperka – trans tiberim). |
| Kas lėmė prievolinių santykių evoliucija? kada ji baigėsi? | Prievolinių santykių evoliuciją Romoje lėmė ūkio raida, perėjimas nuo natūrinio prie mainų ūkio. Šis formavimosi procesas baigėsi, kai asmeninė atsakomybė buvo pakeista turtine. |
| Prievolės turinio elementai, kartu ir apibūdinti | • facere/non facere - pareiga atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Daiktas kreditoriui perduodamas laikymui, valdymui, ar atliekami pozityvūs veiksmai, ar susilaikymas nuo kreditoriui žalingų veiksmų; • dare - pareiga perduoti kreditoriui kažkokį daiktą. Teisine prasme, nuosavybės į daiktą perkėlimas, arba ribotos daiktinės teisės pripažinimas. Skolininko pareigos, kylančios iš kreditoriaus duotos teisės įvykdymas; Dare pažodžiui ‚duoti‘. • praestare - pareiga atlyginti padarytą žalą. Plačiąja prasme apėmė ir dare ir facere, taip pat viską, kas galėjo būti prievolės esmė. Siaurąja prasme praestare - prievolės susijusios su garantija, žala, atsakomybe už svetimas skolas. |
| Daiktinių ir prievolinių santykių skirtumai (atsakyme bus ne visi, kitose temose plačiau) | • Prievolės, kaip ir daiktinės teisės, objektas gali būti daiktas. Tačiau esant prievoliniams teisiniams santykiams kreditorius gali reikalauti jį grąžinti tik iš skolininko. • Kitas skirtumas – prievolė yra laikina. Nuo pat jos pradžios numatytas jos galiojimo pasibaigimas (įvykdymas), tuo tarpu daiktinė teisė laiko atžvilgiu yra neribota. • Prievolė grindžiama šalių lygybės principu. Šito reik nesuabsoliutinti, nes pvz paskolos davėjo padėtis palankesnė nei gavėjo. |
| Pagal prievolės atsiradimo pagrindą, jos skirstytos į ------> | obligationes quasi ex delictum – kylančios lyg iš pažeidimo, lyg iš deliktų. obligationes quasi ex contractum - kylančios iš veiksmų panašių į susitarimą, bet neturinčių gynybos. Prievolės lyg iš sutarčių. Obligatio ex delicto – kylančios iš deliktų (iš pažeidimų). Obligatio ex contrakto – kylančios iš sutarčių. |
| Pagal atsiradimo pagrindą (senesnis skirstymas) | • pagal atsiradimo pagrindą: sutartinės; deliktinės; atsiradusios dėl kitų priežasčių (pagal Gajų). |
| Pagal subjektų teisių ir pareigų santykį (iki šiandien galiojantis principas) | Vienašalės ir dvišalės (dvišalės į lygiavertes ir ne) |
| Pagal teisėjo laisvės ribas priimti sprendimą byloje – | A) imperatyvios (stricti iuris) b) geros valios (bonae fidei) |
| Kokios prievolės atsirado principato laikotarpiu, apibūdinti | Obligatio naturales. Tai prievolės, kurių įvykdymas neužtikrintas ieškinio teise, nors jos ir turėjo teisinę reikšmę |
| Prievolių atsiradimo pagrindai | A) sutartys (contracta) b) teisės pažeidimai (delicta) ilgainiui plėtojantis ūkiniams ryšiams ir prekybai atsirado dar kitokių variantų – c) panašios į prievoles, atsiradusios iš sutarties, todėl vadintos prievolėmis tarytum iš sutarties (quasi contractus) d) panašios į prievoles, kilusias iš deliktų, ir vadintos prievolėmis tarytum iš deliktų (quasi delicta) |
| Prievolės šalys | Prievolė laikytina labai asmenišku dviejų ar daugiau asmenų teisiniu santykiu. Kad ir koks būtų turinys vis tiek laikoma, kad tai yra asmeninis teisinis santykis tarp kreditoriaus ir skolininko. Vėliau truputi nutolta, leistas atstovavimas. |
| What is contracta? | Sutartis - tam tikras dviejų ar daugiau subjektų susitarimas sukurti, pakeisti ar baigti civilinius teisinius santykius. |
| Nexum. | Nexum - vienintelė sandorio, sukeliančio prievolės atsiradimą, forma 12 lentelių įstatymuose. Tai aktas analogiškas mancipacijai. Galima nutraukti tik analagoškai. tačiau nors buvo formalus, bet tikslinamąsias sąlygas buvo galima įtraukti |
| Stipulatio/sponsio | Stipulatio/sponsio - formalus žodinis susitarimas klausimo ir atsakymo forma. Lankstensė ir abstarktesnė nei nexum, todėl imta plačiau taikyti. |
| Kokia buvo sutarčių raidos kryptis ilgainiui po Nexum, stipulatio? | Formalizmas mažėjo (trukdė išreikšt tikrąją asmenų valią) Turtinis aspektas įsivyrauja (nebeatsakoma asmeniu, o tik turtu) Daugėja sutarčių, jas sankcionuoja ir gina ieškiniais |
| Ką reikėjo nurodyti, kad sutartis būtų galiojanti? kokį skirstyma sutarčių tai nulėmė? | Kad sutartis būtų pripažinta galiojančia, reikėjo būtinai nurodyti kokį žinomą tipą ji atitinka, kokį ieškinį galima pateikti. • Contractus - teisės pripažintos ir ieškiniais garantuojamos sutartys. • Pacta - susitarimai, neatitinkantys jokių sutarčių tipų ir dėl to neturintys teisinės galios („nuogas paktas prievolės nesukuria“). Vėlesniais laikais kai kuriems paktams buvo pripažinta teisinė galia - pacta vestita. |
| Pagal prievolės atsiradimo pagrindą Gajus visas sutartis suskirstė į? | 1. Konsensualinė sutartis - kuomet prievolei atsirasti užtenka vien šalių susitarimo (consensus); 2. Realinė sutartis - kuomet prievolė kyla iš daikto (res) perdavimo; 3. Verbalinė sutartis - kuomet prievolė atsiranda ištarus žodinę formulę (verbis) 4. Literalinė sutartis - jeigu prievolei atsirasti nustatyta rašytinė sutarties forma (litteris); -vėliau-5.bevardės sutartys (galima skirt prie realinių) |
| Contractus stricti iuris | • Contractus stricti iuris (imperatyviosios teisės sutartys) - respublikos laikotarpio sutartys kildintos iš senosios ius civile, kurioms būdingas stiprus formalizmas, kuomet šalys galėjo remtis tik sutartimi, o ne kokiomis nors aplinkybėmis. Teisėjas privalėjo griežtai vadovautis sutartyje įrašyta formule. |
| Contractus bonae fidei | • Contractus bonae fidei (geros sąžinės prievolės) - vėliau taikyta forma, kuomet jau buvo atsižvelgta į šalių valią sudarant sutartį. Šių prievolių atsiradimą veikė pretoriai, kuomet savo ediktuose nurodydavo, kad veiks geros valios ir teisingumo principais. Procesinėje formulėje teisėjui buvo įrašomas įsakymas priteisti kreditoriui iš skolininko tai, kas jam priklauso vadovaujantis geros valios principais. |
| Vienašalės/dvišalės sutartus | • Vienašalės sutartys - kai tik viena šalis yra kreditorius, t.y. turi reikalavimo teisę, o kita - skolininkas. Žodinės/rašytinės, pvz.: paskolos sutartis. • Dvišalės sutartys - kai abi šalys viena kitai yra ir kreditorius, ir skolininkas. skirstytos į lygiavertės(sinalagmatinės) ir nelygiavertės |
| Dvišalės sutarties skirstymas | Lygiavertės (sinalagmatinės) - kai prievolės atsiradimo momentu abi šalys yra vienu metu viena kitai ir kreditorius, ir skolininkas (konsensualinės sutartys) Nelygiavertės - kai atsirandant prievolei viena šalis yra tik kreditorius, o kita - skolininkas, tačiau vykdydamas sutartinį įsipareigojimą skolininkas galėjo įgyti tam tikrų reikalavimo teisių ir kreditoriui. Paprastai tokių sutarčių dalykas būdavo neatlygintinas tam tikrų paslaugų teikimas ar daikto perdavimas. |
| Pagrindiniai kiekvienos sutarties elementai: tik pavadinimai:P | 1. Sutarties objektas/dalykas 2. Sutarties pagrindas (causa) 3. Šalių valia bei jos reiškimo būdai |
| Sutarties objektas/dalykas. | 1. Sutarties objektas/dalykas - tai, ką debitorius įsipareigoja atlikti ir ko kreditorius turi teisę iš jo reikalauti. Gali būti veiksmas arba susilaikymas nuo jo (facere/non facere). Turi atitikti tam tikras sąlygas: |
| Kokias sąlygas turi atitikti sutarties objektas? | A. Tai turi būti veiksmas ar susilaikymas nuo jo, kuris neprieštarauja teisei ar geriems papročiams (pvz.: padaryti nusikaltimą); b. Galimumas įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą - jei veiksmo neįmanoma padaryti fiziškai ar teisiškai sutarties nėra. c. Turi tenkinti kreditoriaus interesus - t.y. prievolės objektas turi būti naudingas kreditoriui. d. Turi būti įsipareigojimas kreditoriui, bet ne trečiajam asmeniui ir turi pasižadėti debitorius, o ne kitas asmuo, t.y. asmeninis prievolės pobūdis: (Atstovavimo ir sutarčių trečiojo asmens naudai ius civile neleido (vėliau buvo išimtys). |
| Sutarties pagrindas (causa) | Artimiausias tiesioginis tikslas, dėl kurio sudaryta sutartis. Nors sudarydamas sutartį asmuo gali turėti kelis tikslus (pvz.: įgyti nuosavybę, naudotis daiktu, vėliau jį parduoti), teisiškai reikšmingiausias yra artimiausias tiesioginis tikslas (pvz.: perkant daiktą - įgyti nuosavybės teisę). a)senoji ius civile tik formalias pripažino(galiojimas nepriklausė nuo causa) b) Klasikinėje teisėje, kai sutarties pagrindas buvo netinkamas arba likęs neįvykdytas , prievolė laikyta negaliojančia |
| Ką vadiname kauzalinėmis sutartimis? | Sutartys, kurių galiojimas priklausė nuo jų pagrindo tinkamumo vadintos kauzalinėmis. |
| Ką vadiname abstrakčiomis sutartimis? | Abstrakčiomis vadiname sutartis, kurios yra atsietos nuo pagrindo/causa (Romoje - senoji ius civile formali sutartis atsieta nuo pgr) |
| Šalių valia bei jos reiškimo būdai (t.y vienas iš privalomų sutarties elementų) | Kiekviena sutartis yra šalių susitarimas, arba kitaip, tarpusavyje suderinta priešpriešinė valia (consensus), todėl negali būti sutarties be šalių valios sutapimo. |
| Kokiais būdais buvo galima išreikšti valią sudarant sutartį? ką pripažino formalieji sandoriai ir ką neformalieji? | Valios išreiškimo būdai - Žodžiu/Raštu/Konkliudentiniais veiksmai • Formalieji sandoriai - sudaryti mancipacijos būdu. Romėnų teisė nepripažino šiandieninėje privatinėje teisėje galiojančio sutartinės formos laisvės principo. • Neformalieji sandoriai - kuomet sandoriuose išreiškiama valia įvairiais būdais, savo nuožiūra. |
| Kas nutinka, kai abiejų šalių valios išraiška neatitinka vidinės? | Kai abiejų šalių valia išreikšta netikusiai (neatitinka vidinės valios), primenybė teikiama valios išraiškai (klasikinėje teisėj) --> Vėliau, esant valios ir jos išraiškos kolizijai, pirmenybė teikiama subjektų valiai, jeigu tikrosios subjektų valios turinį galima nustatyti. |
| Kas nutinka, kai valios išraiška neatitinka tik vienos šalies vidinės? | Jeigu valios išraiška neatitinka tik vienos šalies valios ir kita šalis apie tai nežino, tai sutartis turi būti vykdoma pagal sutartį, kad kita šalis nepatirtų nuostolių. Toks atvejis vadintas klaida (error) |
| Errrrroooooor sąvoka ir teisiniai padariniai | Klaida (error) - tai neteisingas subjekto suvokimas aplinkybių, paskatinusį jį sudaryti tam tikrą sandorį. Teisiniai padariniai priklausydavo nuo to, ar šalis, netinkamai išreiškusi savo valią, dėl to yra kalta, ar ne. |
| Kokia error galėjo sukelti teisinius padarinius. (t.y formos) | Tik esminė klaida turėjo teisinės reikšmės: a. Error in negotio - klaida dėl sutarties esmės. Gali įvykti esant neformalios sutartims, kuomet šalys nesusišneka, įvyksta nesusipratimas (dissensus); b. Error in persona - klaida dėl asmens, su kuriuo sudaroma sutartis, tapatybės. Tokiai klaidai teisinės reikšmė suteikiama tada, kai iš sutarties aišku, jog kontrahento asmenybė yra reikšminga sutarčiai sudaryti (pvz.: nuoma). c. Error in corpore - klaida dėl sutarties dalyko (objekto). Šiuo atveju šalių valia taip pat nesutampa. |
| Kas nutinka, jei valia išreikšta pasitelkiant spaudimą ir pan? | Asmens valia sutartyje turi būti išreikšta sąmoningai, laisvai, be išorinės neteisėtos įtakos. Sutartis sudaryta prievarta (fizinė ar psichinė) ar apgaule ne ga lio ja. taaaaaačiau a. Sutartis sudaryta psichine prievarta (metus - baimė) nereiškia, kad ji savaime negalioja, o reiškė, kad ją buvo galima nuginčyti b. Apgaulė (dolus) - tai tyčinis ir neteisėtas kieno nors suklaidinimas siekiant paskatinti asmenį sudaryti jam nenaudingą sutartį. Galima nuginčyti exceptio doli |
| Koks turi būti "metus", kad būtų galima reikalauti restitucijos? | I. Grasinimas turi būti rimtas, t.y. grasinantis asmuo iš tikrųjų gali įgyvendinti savo grasinimus, o kitas asmuo niekaip kitaip negali ištrūkti iš susidarusios padėties; ii. Grasinimas turi būti susijęs su pavojumi asmens ar jo artimųjų gyvybei, turtui ir neliečiamumui. iii. Grasinimas turi būti neteisėtas, t.y. grasintojas neturi teisės grasinti minėtais pagrindais, kad pasiektų norimų tikslų; iv. Būtent dėl grasinimo asmuo turi patirti turtinę žalą. |
| Kas yra sąlyga? | Sąlyga (conditio) - išskirtinė sutarties išlyga, siejanti teisinius padarinius su kokiu nors teisėtu ateities įvykiu tokios sutartys vadinamos sąlyginėmis, t.y. civilinių teisinių padarinių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas šalių sutarimu priklauso nuo to, įvyks ateityje tam tikras įvykis ar neįvyks, nežinant, jis ateityje apskritai įvyks ar ne |
| Sąlygos bruožai | • Sąlyga sutarties dalimi turi tapti tik sutarties šalių valia. • Šalys turi nežinoti ar bus ateityje patenkinta ši sąlyga ar ne • Sąlyga turi būti susijusi su tuo, bus ateityje tam tikras įvykis ar ne; • Sąlyga turi būti teisėta ir neprieštarauti geriems papročiams |
| Sąlygų rūšys ir apibūdinti jas | 1. Atidedamoji sąlyga - kai šalys sieja sutarties teisinių padarinių atsiradimą su tam tikromis aplinkyės atsiradimu ateityje. Iki kol atsiras sąlygoje numatyta aplinkybė, šalių teisinė padėtis yra neapibrėžta (pendetia). 2. Naikinamoji sąlyga - sąlyga, su kuria siejamas teisinių padarinių išnykimą. Tokia sutarts, įvykus sąlygai, pasibaigia ipso iure. 3. Teigiamos sąlygos - kai civilinių teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas sutartyje daromas priklausomas nuo sąlygos patenkinimo; 4. Neigiamos sąlygos - kai civilinių teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas sutartyje daromas priklausomas nuo to, kad sąlyga nebus įgyvendinta. |
| Kas yra terminas ir koks skirtumas ir panašumas yra tarp jo ir sąlygos | Terminas (dies) panašus į sąlyga tuo, kad sutarties teisiniai padariniai taip pat siejami su tam tikru įvykiu. Tačiau skiriasi tuo, kad šis įvykis neišvengiamai turi įvykti. |
| Terminų apibrėžtumo rūšys | • Tiksliai apibrėžti terminai - kai tiksliai žinoma, kada numatyta aplinkybė atsiras • Santykinai apibrėžti terminai - žinoma, kad termine numatytas įvykis įvyks, tačiau nežinoma kada tiksliai • Sąlyginiai - t.y. susiję su sąlyga. |
| Naikinamieji/atidedamieji terminai | 1. Atidedamoji sąlyga - kai šalys sieja sutarties teisinių padarinių atsiradimą su tam tikromis aplinkyės atsiradimu ateityje. Iki kol atsiras sąlygoje numatyta aplinkybė, šalių teisinė padėtis yra neapibrėžta (pendetia). 2. Naikinamoji sąlyga - sąlyga, su kuria siejamas teisinių padarinių išnykimą. Tokia sutarts, įvykus sąlygai, pasibaigia ipso iure. |
| Kas yra novacija | • Novacija – tai pasibaigimas pradinės prievolės, kurios dalyvis vienas kreditorius, ir sukūrimas naujos prievolės, kurios dalyvis yra jau kitas kreditorius. Kitaip tariant, seno kreditoriaus sutikimu naujasis kreditorius ir debitorius sudaro tokią pat sutartį kaip pradinė, siekdami ją pakeisti. |
| Kas yra cesija. kaip vadinti dalyviai? | Reikalavimo teisės perleidimas. kreditorius, kuris perleidžia - cedentas, o gavėjas -cesionarijus, dar žinomas kaip procurator in rem suam (įgaliotas savo naudai) |
| Kokia buvo cedento atsakomybė už pačia prievolę? | • Digestuose nustatyta tokia cedento atsakomybė – cedentas atsako už tai, kad prievolė tikrai egzistuoja ir yra teisiškai pagrįsta, bet neatsako už jos išieškojimą, įgyvendinimo realumą. |
| Prievolės dalyvių dauguma | Šalis gali būti vienas ar keli asmenys. Asmenų, prievolės šalių, padėtis galėjo būti vienoda arba skirtinga. Vienas skolininkas ar kreditorius galėjo būti pagrindinis, o kiti – šalutiniai. • Šalutinis kreditorius vadintas adstipulator • Šalutinis skolininkas, paprastai laiduotojas – adpromissor |
| Prievolės įvykdymo užtikrinimo esmė | Skolininkui netinkamai įvykdžius prievolę arba jos neįvykdžius, kreditorius įgyja galimybę (greta nuostolių išieškojimo) paveikti skolininką, kad šis įvykdytų prievolę. Taigi, prievolės įvykdymo užtikrinimas yra papildoma prievolė, skirta pagrindinės įvykdymui užtikrinti. |
| Prievolės įvykdymo užtikrinimo formos (pavadinimai) | Rankpinigiai netesybos (t.y bauda/poena) įkeitimas (pignus, hypotheca) Laidavimas (Adpromissio) |
| Arra confirmatoria | Klasikiniu laikotarpiu rankpinigiai tik patvirtino sudarius sutartį ir vadinosi arra confirmatoria (t.y tai nebuvo prievolės užtikrinimas, tik valdant Justinianui tapo) |
| Rankpinigiai | • Rankpinigiai – galėjo būti daiktai arba tam tikra pinigų suma, vienos iš susitariančių šalių duodami pagal sutartį antrajai šaliai sutarties sudarymui įrodyti ir jos įvykdymui užtikrinti. |
| Poena. ir koks buvo Romos teisininkų požiūris į pasekmės po jos? | • Netesybos – poena – tai skolininko įsipareigojimas neįvykdžius prievolės arba įvykdžius ją netinkamai sumokėti kreditoriui tam tikrą sumą. Netesybos buvo nustatytos stipuliacija. Tiesa, Romos teisininkai manė, kad netesybų baudos atleidžia skolininką nuo pareigos įvykdytį pagrindinę prievolę. |
| Obligatio pasibaigimo galiojusi bendra taisyklė ir pati obligatio pabaiga. | Romoje galiojo taisyklė: kokiu būdu tampame prievolės dalyviais, tokiu iš jos ir išsilaisviname. Obligatio (prievolė) – surišimas --> solutio (prievolės pasibaigimas) atrišimas. solutio reiškė prievolės įvykdymą. |
| Prievolių įskaitymas | Prievolių įskaitymas – compensatio – pasibaigimo būdas, kai kreditorius turi reikalavimą skolininkui, o skolininkas – kreditoriui, tam tikromis sąlygomis ta šių reikalavimų dalis, kur jie vienas kita padengia, laikomi įvykdyta ir priklauso išieškoti tik likutį |
| Novacija (kaip pasibaigimo būdas) | Novacija – sutartis, kuria esama prievolė panaikinama ir nustatoma nauja. Be to, į prievolė turėjo įeiti naujas elementas, reikalauta, kad pasikeistų sutarties pagrindas, turinys arba subjektai. |
| Atleidimas nuo skolos | Atleidimas nuo skolos – remissio debiti - Tai vyko formaliai. Tai galėjo padaryti abi šalys susitardami arba kreditorius vienasmeniškai. Taikytas imaginiara solutio – tariamas įvykdymas. |
| Imaginiara solutio rūšis | Acceptilatio – tariamo prievolės įvykdymo rūšis. Akceptiliacija – tai kreditoriaus žodinis pareiškimas, kad jis atgavo skolą, būdas panaikinti žodines sutartis |
| Skolininko ir kreditoriaus sutapimas | Skolininko ir kreditoriaus sutapimas (confusio) – dažniausiai šitaip nutikdavo paveldėjimo būdu – kas nors, tapęs skolininko įpėdiniu, nustoja būti kreditorius. |
| Negalėjimas įvykdyti prievolės | Negalėjimas įvykdyti prievolės – prievolės dalykui, apibrėžtam individualiais požymiais, žuvus nesant skolininko kaltės, yra fizinis negalimumas įvykdyti prievolę. O kai prievolę objektyviai įmanoma įvykdyti, bet teisiškai neleistina, yra juridinis negalimumas |
| Šalies mirtis (kaip pasibaigimo būdas) | Šalies mirtis – prievolės nenutraukė, nes įpėdinis buvo universalus teisių perėmėjas. Tik skolos iš deliktų buvo neperleidžiamos paveldėjimu ir pasibaigdavo kaltininkui mirus. Tačiau reikalavimo teisė pereidavo nukentėjusiojo įpėdiniams, išskyrus grynai asmeninius ieškinius (dėl įžeidimo ir pan). |