kas yra filius familias? | filius familias alieni iuris asmenų kontekste yra tėvo ar kito vyro valdžiai paklūstančio pilnametystės sulaukusio sūnaus padėtis |
Romėnų šeimos teisė yra skaidoma i tris struktūrines dalis, atsižvelgiant į tai, kokiais įgaliojimais disponavo patria familiae – kokius? | 1. manus (žmona ir pavaldaus sūnaus sutuoktinė)
2. patria potestas
3. globa ir rūpyba |
Koks buvo romėnų šeimos modelis, kuom pagrįstas? | eik nx. Patriarchalinė ir agnatio |
agantio, kas tai? | Sensu stricto – šeimos galva ir visi jo valdžioje esantys šeimos nariai.
Sesnu lato – ryšys, siejantis visus asmenis, kurie būtų to paties pater familias valdžioje. |
cognatio skirstymas | o giminystės linija yra kategorija nusakanti giminystės ryšio pobūdi.
1. Tiesioji linija – sudaro vieni iš kitų kilę asmenys
i) Aukštutinė – protėviai arba ascedentai (pvz- tėvas, senelis, prosenelis)
ii) Žemutinė – palikuonys arba descedentai
2. Šoninė (šalutinė) linija – asmenys kilę iš vieno protėvio (pvz - broliai, seserys)
o laipsniai nusako giminystės artumą – apskaičiuojamas sudedant giminystei susiklostyti būtinus gimimus, tačiau neįskaičiuojant bendro protėvio gimimo. |
ko reikėjo visos santuokos metu+apibūdinti | affectio maritalis - "vyro ir moters ryšys, apimantis nedalomą gyvenimo bendrystę“ |
sąlygos teisinei santuokai | matrinorium iustum.
Buvo reikalaujama pilnametystės, ius conubii (tačiau išnykdavo tarp kognatų iki šešto laipsnio), consensus (sutikimas )
Negalima sudaryti naujos esant senai (už toki bajerį infamia), socialinės prigimties sąlygos (drausta tarp ingenui ir libertini, plebėjaus ir patricijaus ir pan), Politinės administracinės priežastys draudžiančios – kariai atliekantys prievolę, provincijų vietininkams kadencijos metu su provincijos gyventojomis. religinės (kai roma tampa krikščioniška) - tarp judėjo ir krikščionio, |
santuokos pasibaigimas | a) mirtis -- naturalus pasibaigimas
b) conubium netekimas - capitis deminutio maxima, netenki laisvės, netenki ir ius conubii, grįžęs per nauja turi sudaryti santuoką.
c)skyrybos - santuoka faktiškai baigdavos, kai nebebuvo affectio. ji galėjo būti baigiama vienšaliu (repudium), dvišaliu (divortium) susitarimu |
tempus iugendi | Pasibaigus santuokai vienu iš 3 būdų buvo Tempus Iugendi – vienerių metų gedėjimo laikotarpis (iš esmės, kad nekiltų ginčas dėl tėvystės) iš pradžių tai buvo religinės prigimties. Tiesa Tempus Iugendi naujos santuokos nepadarydavo negaliojančios, o tik taikydavo teisines sankcija |
žmonos pasidavimas į vyro valdžią. kada ir kas nutinka? | conventio in manum. Sudariusi santuoka, moteris: galėjo ir toliau likti savo šeimos alieni iuris, ar sui iuris (jei tokia buvo) arba pasiduoti vyrui ir prarasti ankstesnį agnatinį ryšį. |
Conventio in manum formos | Confarraetio, coemptio, usus |
confarreatio apibūdinti, kas naudojos? | Viena iš conventio in manum forma. Sakralizuota forma 10 liudininkų, 2 dvasininkai, duonos aukojimas. Manoma, kad naudojos patricijai, nes tokioje pasidavimo formoje gimę vaikai galėjo užimt aukštas dvasines ir valstybines pareigas |
Coemptio apibūdinti, kas naudojos? | Coemptio – šiuo naudojosi plebėjai. Mancipacijos būdu, kai vyras nusiperka valdžia žmonai už simbolinį mokestį, sumokėdamas jos patria familias ar globėjui gavus jo sutikimą, jei ji buvo sui iuris. Pabrėžtina, kad parduodama ne kaip vergė, o santuokos tikslais. |
Usus (conventio in manum forma) apibūdinti | Usus – XII lentelių įtvirtinto, manus atsiradimą dėl senaties. Senaties terminas – vieneri metai, po tiek išbūvimo santuokoje vyras įgaudavo manus. Tiesa moteris galėjo nutraukti vienerių metų eiga, išeidama 3 parom pas tėvus. |
Santuokos sudarymo sukeliamos pasekmės (giminystės požiūriu) | Reikšmę turėjo ne tiek santuoka, kiek moters pasidavimas -
1. Cum manu, valdžioje vyras – tokiu atveju nutrūkdavo moters agnatinės giminystės ryšiai su jos tėvais.
2. Sine manu – jei moteris buvo alieni iuris, tai ji ir toliau likdavo pavaldi pater familias, tokiu atvejų pater familias galėdavo pareikalauti susigrąžinti ją. O jei buvo sui iuris iki santuokos, tai tokia ir likdavo, o gimę vaikai buvo siejama tik kognatinės (kraujo) giminystės ryšiais, bet agnatinės – ji buvo visiškai svetimas asmuo jiem.
Reik pridurti, kad santuokos metu atsiranda svainystės santykiai tarp sutuoktinių giminių. Taip pat teisėtoje santuokoje gimę vaikai įgaudavo teisėtų vaikų statutsą ir automatiškai patekdavo patria familias valdžion. |
Santuokos sudarymo sukeliamos pasekmės (turtinės pasekmės, subjektiškumas) | o Jei moteris buvo cum manu, ji šeimoje neturėjo turtinio subjektiškumo. Jei iki santuokos buvo sui iuris ir vėliau pasidavė vyro valdžion, tai jos turtas tapdavo vyro nuosavybe. Moters, kuri buvo cum manu įgytas turtas atitekdavo jos vyrui. Jei iki santuokos moteris buvo alieni iuris, o vėliau pasiduodavo, ji prarasdavo savo paveldėjimą agnatinėje šeimoje ir įgaudavo vyro agnatinėje šeimoje.
o Jei moteris buvo sine manu, ji disponavo turtiniu savarankiškumu. Jei ji buvo sui iuris iki santuokos, tai jos turtas jai priklausydavo ir santuokos metu. Galima sakyti, kad be vyro valdžios santuokoje galiojo turto atskirumo principas. Visas turtas, kuris nebuvo kraitis buvo parapherna ir ji disponavo iš jo gaunamomis pajamomis. |
kraitis perdavimo būdai | Kraičio skyrimo būdai -
Dotis datio – tiesioginis nuosavybės teisės į kraitį perdavimas (tik iki sudarant santuoką)
Dotis dictio – daiktinių teisių perleidimas į kraitį vyrui (bet kada galima, vienašalis)
Dotis promissio – buvo sukuriama kraitį duodančio asmens prievolė grąžinti tam tikrus daiktus ar pažadėtą pinigų sumą. (Viskas atliekama klausant kreditoriui, dvišalė sutartis) |
šeimos išlaikymo pareiga | Tiek Cum manu tiek sine manu, vyrą saistė pareiga išlaikyti šeima. Tam padėjo kraitis, kuri iš esmės pagrindinis tikslas ir buvo šeimos išlaikymas. Gautas kraitis nors ir tampa vyro nuosavybe, galėjimas juo disponuoti buvo ribotas |
Dovanojimas šeimoje | Donatio – bet kokie dovanojimai tarp sutuoktinių yra draudžiami, vėliau dovananjimas buvo nuo vyro skiramas kaip priedas prie kraičio |
Bendro gyvenimo formos | Kokubinatas, Matrinorium iuris gentium, contubernium |
tėviškosios valdžios atsiradimas | a) gimimas teisėtoje santuokoje
b) adoptio
c) arrogatio
d) legitimatio |
koks skirtumas tarp adoptio ir arrogatio? | Vaikas taip pat galėjo būt įvaikinimas adoptio(kai alieni iuris) ir arrogatio (kai sui iuris asmuo įvaikinimas) |
koks buvo įrodymas, kad vaikas gimė santuokoje? | Įrodymas, kad vaikas gimė santuokoje – buvo iškeliama prezumpcija, kad vaiko tėvas yra sutuoktinis, o antra santuokoje gimusiu laikytas vaikas, kuris gimė ne anksčiau kaip 182 dienų po santuokos sudarymo ir nė veliau nei 300 po jos pasibaigimo. |
Adoptio | o Adoptio – buvo sandoris sudaromas tarp biologinio tėvo ir įvaikintojo. Šiuo sandoriu vaikas atsidurdavo įvaikintojo patria potestas. Įvaikinimo procedūra vyko teisme, kai dalyvauja vaikas, įvaikintojas ir vaiko tėvas. Buvo skiriamas visiškai įvaikinimas ir nevisiškas. Visiškas, tai kai įvaikintojas buvo tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis, o NEvisiškas, kai įvaikinamasis neturėjo kraujo ryšio, jis įgaudavo palikimo teisę, bet nebuvo pavaldus naujajam tėvui |
Adoptio - visiškas ir nevisiškas įvaikinimas, paaiškinti kada kuris? | Visiškas, tai kai įvaikintojas buvo tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis, o NEvisiškas, kai įvaikinamasis neturėjo kraujo ryšio, jis įgaudavo palikimo teisę, bet nebuvo pavaldus naujajam tėvui |
arrogatio | o Arrogatio – tai kai įvaikinamas asmuo buvo sui iuris, tai buvo priešingai nei adoptio viešo pobūdžio teisės aktas, sukeliantis itin radikalias teisines pasekmes. Įvaikinamasis ir visi jam pavaldus žmones ir turtas atsidurdavo naujo tėvo valdžioje ir įsijungdavo į agnatinę šeimą. Šis įvaikinimo institutas archaiškas, skirtas užtikrinti šeimoms neturinčioms vyriškos lyties palikuonių tęstinumą. |
Kuris turėjo radikalias teisines pasekmes - arrogatio ar adoptio, kodėl? | arrogatio, nes iš sui iuris tampa alieni iuris, su visu turtu ir visais pavaldžiais žmonėm |
Legitimatio reikšmė | Legitimatio – poklasikiniu laikotarpiu atsirado konkubinos pagimdytų vaikų pripažinimas kaip santuokinio. |
patria potestas pasibaigimas | a) capitis deminutio maxima, media
b) Išimtiniais atvejais, kai vaikas užimdavo aukštas valstybės ar sakralines pareigas
c) Patria potestas galėjo būti atimamas kaip sankcija už sunkius nusižengimus (pvz vaiko išmetimas)
d) Pater familias turėjo teisę išlaisvinti asmenį iš savo valdžios. Emancipacija – asmens tapimas sui iuris, patria potestas ir agantinės giminystės ryšių nutraukimą. Emancipuotas likdavo susietas tik kraujo giminystės ryšiais. Teisiškai emancipacija kvalifikuojama kaip capitis deminutio minima, nepaisant to, kad spektras didėja.
e) Triguba mancipacija naikina tėvo valdžią (pardavimas kitos šeimos galvai) |
kaip buvo kvalifikuojama emancipacija, kas tai? | Emancipacija – asmens tapimas sui iuris, patria potestas ir agantinės giminystės ryšių nutraukimą. Emancipuotas likdavo susietas tik kraujo giminystės ryšiais. Teisiškai emancipacija kvalifikuojama kaip capitis deminutio minima, nepaisant to, kad spektras didėja. |
"Patria potestas – nusakomas įvardinant svarbiausias teises vaikų atžvilgiu" kokios tai teisės? | o Ius vitae at necis - Vaiko gyvybės ir mirties sprendimas. Tai susiję su naujagimiu – ar stiprus ar silpnas. Taip šis principas atspindi ir tėvo kaip šeimos teisėjo sprendimas nužudyt šeimos narį už tam tikrą nusikaltimą. Ilgaainiui apribotas šis dalykas.
o Ius expondendi – taikyti atsikratyt naujagimio paliekant jį, irgi sietina su silpnumu, kai jau yra daugiavaikė šeima.
o Ius vendendi – galėjimas parduoti savo vaiką
o Priklausė teisė duoti pavaldaus vaiko santuokai consensus. |
karo pekulijus | o Peculium castrense – laikytas institutu, kuriuo romėnų teisė pamažu ėmė kurti tėvui pavaldaus sūnaus turtinį veiksnumą. Karo pekulijumi laikyta viskas ką filius familias įgaudavo karo prievolės metu. Peculium castrense buvo atskiras sūnaus turtas ir teisiniu požiūriu traktuotas kaip jo (galėjo ji palikt testamentu, tiek disponuot pilnai sandoriais) |
peculium quasi castrense. | o Dominato laikotarpiu peculium castrense nuostatos analogiškai buvo taikytos ir turtui, kurį pavaldus sūnus įgijo eidamas tam tikras dvasines ar valstybines pareigas. |
peculium adventicium | o Dominato laikotarpiu pavaldaus vaiko turtas neatlygintinai įgautas iš trečiųjų asmenų – peculium adventicium. Pvz mama sui iuris ir palikdavo vaikui. |
kam taikyta globa? | o Globa (tutela) buvo taikytina asmenims, kurie buvo sui iuris nepaklūstantiems tėvo valdžiai, kurie neturėjo teisinio veiksnumo arba turėjo ribotą. Atitinkamai yra nepilnamečių ir moterų globa |
koks esminis skirtumas tarp globos ir rūpybos? | Esminis šių dviejų skirtumas, globėjas/tutor rūpinosi globotinio turtu ir jo asmeniu, o rūpintojas tik turtu. |
Kaip galėjo būti skiriama globa nepilnamečiui? kaip galėjo baigtis? | o Globėjas nepilnamečiui galėjo būti skiriamas – įstatymu arba kompetentingo valstybės pareigūno sprendimu, testamentu
o Globa baigdavosi – sulaukus pilnametystės, globėjo ar globotinio mirtis, capitis deminutio bei nesąžiningumu įtariamas globėjas. |
moterų globa | Moterims, net ir esančioms sui iuris, buvo skiramas globėjas.
o Globėjas buvo skiriamas kaip ir nepilnamečiui (testamentu ir pan)
o Pilanemetė galėjo tvarkyti savo turtą, tačiau sudarant tam tikrus sandorius reikėjo globėjo – testamento sudarymas, didelės vertės prievolių sudarymas, mancipuojamų daiktų perleidimas. Negalėjo išvis daiktų laidavimo sutarčių sudaryti
o Principato laikotarpiu visiškai sunyko šis institutas. |
Rūpyba, kam ir kuo rūpindavos? | Rūpyba:
1. furiosi
o Rūpyba skiriama pasirūpinti furiosi turtu.
2. Prodigi
o Jie buvo ribotai veiksnūs, dėl to reikėjo, kad rūpintojas administruotų jų turtą. Rūpintojo sutikimo eikvotojui reikėjo sudarant sutartis sunkinančias jo turtinę padėtį.
3. Minoris
o Pilnamečiai iki 25. Jie neturėjo patirties komerciniuose ir teisiniuose reikaluose, tai buvo numatyta jiems skirti rūpybą, kuris tvarkytu visa jo turtą. Justiniano teisėje skirta visiems, nes iš pradžių tik pageidavimu. |
steigti rūpyba buvo numatyta ir ypatingomis sąlygoms - kokiomis? | o Curator debilis – ligotų ar neįgalių rūpyba
o Curator absentis – rūpintojas, teismo procese nedalyvaujančio asmens
o Palikimo rūpintojas – atsiradusio palikimo, bet dar nepriimto |
Kraičio rūšys | o Dos protecticia – kraitis, kurį skirdavo agnatinę valdžią žmonos atžvilgiu
įgyvendinantis pater familias;
o Dos adventitia galėjo skirti ir pati žmona, kuri buvo sui iuris asmuo;
o Dos receptitia – kraitis, skiriamas su sąlyga, kad santuokai pasibaigus bus
grąžintas. |