Neuro6
🇬🇧
In English
In English
Practice Known Questions
Stay up to date with your due questions
Complete 5 questions to enable practice
Exams
Exam: Test your skills
Test your skills in exam mode
Learn New Questions
Manual Mode [BETA]
The course owner has not enabled manual mode
Specific modes
Learn with flashcards
Complete the sentence
Listening & SpellingSpelling: Type what you hear
multiple choiceMultiple choice mode
SpeakingAnswer with voice
Speaking & ListeningPractice pronunciation
TypingTyping only mode
Neuro6 - Leaderboard
Neuro6 - Details
Levels:
Questions:
27 questions
| 🇬🇧 | 🇬🇧 |
| Smegenų sritys prisidedančios prie judesių valdymo | Motorinė žievė (motor cortex) Pamatiniai ganglijai (basal ganglia) Smegenėlės (cerebellum) Smegenų kamienas (brainstem) Nugaros smegenys (spinal cord) |
| Nugaros smegenys | Cervical – kakliniai (8) Thoracic – krūtininiai (12) Lumbar – juosmeniniai (5) Sacral – kryžmeniniai (5) |
| Nugaros smegenys | Sensorinis nervas – aferentinis Motorinis nervas – eferentinis Tarpiniai neuronai (interneurons) |
| Motoriniai neuronai | Α motoneuronas – paskutinė CNS grandinės dalis Aktyvuoja raumens skaidulas |
| Nervo-raumens sinapsė | Motoneurono aksonu atkeliauja VP 2. VP atidaro įtampos valdomus Ca2+ kanalus motoneurono membranoje ir Ca2+ patenka į aksoną 3. Ca2+ patekimas į aksona sukelia neurotransmiterio pūslelės susiliejimą su presinapsine membrana ir neurotransmiterio (Acetylcholino) išskyrimą į sinapsinį plyšį. Neurotransmiteris difuzijos būdu keliauja iki raumens membranos 4. Acetylcholinas pasiekęs raumens membraną jungiasi su receptoriumi ir jį atidaro 5. Na+ jonai patenka į raumens skaidulą ir sukeliamas VP |
| Raumens susitraukimas | Susidaręs VP raumeninėje ląstelėje sklinda iki T vamzdelių ir aktyvyja Ca2+ saugyklas ir Ca2+ išsilieja į ramens ląstelę • Ca2+ išsiliejimas į raumens ląstelę sukelia raumens skaidulos elementų (aktino ir miozino) susijungimą • Esant energijos (ATP) susijungęs aktimas ir miozinas juda vienas kito atžvilgiu – raumuo susitraukia Ca2+ prisijungus prie aktino vyksta erdviniai pokyčiai kurie atveria miozino prisijungimo vietas ir sudaro galimybę miozinui prisijungto prie aktino • Miozinas susijungia su aktinu. Taip pat miozinas turi prisijungęs ADP(adenosine diphosphate)+P • Atsiskiriant ADP+P nuo miozino, miozino galva susilenkia ir miozino siūlas stumiamas aktino atžvilgiu • ATP prisijungus prie miozino, jis atsijungia nuo aktino • Skylant ATP į ADP+P miozino galva atsilenkia į pradinę padėtį |
| Motorinis vienetas | Motoneuronas + raumens skaidulos |
| Propriorecepcija | Propriorecepcija – kūno dalių jutimas Sensoriniai organai fiksuojantys raumenų būseną (feedback): • Raumens verpstės (spindles) • Golgi sausgyslės organas (Golgi tendon organ arba GTO) |
| Judesių tipai | Refleksai Ritmiški judesiai (automatiniai) Valingi judesiai |
| Refleksas | Refleksas – motorinis atsakas į sensorinį dirgiklį Generuojamas nugaros smegenų lygmenyje (nebūtinas aukštesnių CNS centrų indėlis) Monosinapsinis arba polisinapsinis |
| Atitraukimo (Withdrawal) refleksas | Eiga: 1 Aktyvuojami skausmo receptoriai 2 VP sklidimas į nugaros smegenis 3 Signalas perduodamas tarpiniams neuronams (interneurons) 4 Aktyvuojams motorinis neuronas 5 Raumens susitraukimas / galūnės atitraukimas |
| Tempimo (Stretch) refleksas | Eiga: 1 Verpstė fiksuoja raumens (ekstensoriaus) išsitempimą 2 VP sklidimas į nugaros smegenis 3 Signalas perduodamas inter- ir moto- neuronams 4 Motoneuronas (ekstensorius) aktyvuojamas, o antagonistinis motoneuronas (fleksorius) – slopinamas 5 Ekstensorius susitraukia, o fleksorius atsipalaiduoja Apsaugo nuo netikėto raumens tempimo |
| Goldi sausgyslės (Golgi Tendon) refleksas | Inicijuojamas raumeniui susitraukiant Eiga: 1 Golgi sausgyslė registruoja raumens (ekstensoriaus) susitraukimą 2 VP sklidimas į nugaros smegenis 3 Signalas perduodamas tarpiniams neuronams (interneurons) 4 Motoneuronas (fleksorius) aktyvuojamas, o antagonistinis motoneuronas (ekstensorius) – slopinamas 5 Fleksorius susitraukia, o ekstensorius atsipalaiduoja Apsaugo nuo raumens „perkrovos“ Būdingas abipusis slopinimas (reciprocal inhibition) Priešingas tempimo refleksui |
| Ritmiški judesiai | Ritmiški judesiai užtikrinami CPG (Central Pattern Generator) Neuroninis tinklas gebantis generuoti ritmišką aktyvumą be ritmiško įėjimo Ritmiškų judesių metu antagonistų aktyvavimas alternuoja |
| CPG | Stuburiniuose gyvūnuose išsidėstęs nugaros smegenyse ir smegenų kamiene Ritmiškas aktyvumas generuojamas be sensorinio įėjimo ir valdymo iš aukštesnių smegenų centrų (spinalizacija, curare) Pvz. ėjimas, plaukimas, kvėpavimas ir kt. |
| Smegenų kamienas | Bazinių judesių organizavimas (širdies ritmas, kvėpavimas, kramtymas ir t.t.) Kūno pusiausvyra, balansas „Tarpinė stotelė“ singalui keliaujant į/iš aukštesnių CNS centrų, smegenėlių |
| Smegenėlės | Bazinių judesių organizavimas (širdies ritmas, kvėpavimas, kramtymas ir t.t.) Kūno pusiausvyra, balansas „Tarpinė stotelė“ singalui keliaujant į/iš aukštesnių CNS centrų, smegenėlių >50% CNS neuronų Raumenų veiklos koordinavimas, pasiausvyros palaikymas, raumenų tonuso reguliavimas, motorinis apsimokymas |
| Ataxia | Smegenėlių pažaidos sukelia ataksiją (ataxia) ir dismetriją (dysmetria, wrong length) Ataxia – judėjimo/ėjimo sutrikimas Dysmetria – judesio amlitudės vertinimo sutrikimas |
| Pamatiniai ganglijai | Motorinių programų parinkimas/sprendimų priėmimas/planavimas; motyvacija (dopamino inervacija); reward based mokymasis; darbinė atmintis (valdymas) Parkinsono liga siejama su pamatinių ganglijų sutrikimais (dopaminerginiai neuronai) Parkinsono simptomai – tremoras, problemos inicijuoti ir stabdyti judesius |
| Motorinė smegenų žievė sandara | Pirminė motorinė žievė (primary motor cortex M1) Antrinė motorinė žievė (secondary motor cortex M2) Priešmotorinė žievė (premotor cortex PMA) |
| Homunkulas | Stimuliuojant atitinkamas smegenų žievės sritis sukeliamas motorinis atsakas atitinkamose kūno dalyse – somatotopija Kūno dalių reprezentacija smegenų žievėje neproporcinga |
| Valingi judesiai | Nukreipti atlikti kryptingą veiksmą/užduotį Gali būti generuojami „iš vidaus“, bet ne kaip atsakas į išorinį dirgiklį |
| Veidrodiniai neuronai | Neuronas aktyvuojamas atliekant veiksmą X Tas pats neuronas aktyvuojamas kitam subjektui atliekant veiksmą X |
| M1 | Koduoja jėgą ir judėjimo krytptį, subtilių judesių valdymas, valingi judesiai |
| Higher-order motorinė žievė (secondary, premotor) | Judesių planavimas; judesių sekų generavimas; naujų motorinių įgudžių išmokimas; motorinės programos pasirinkimas priklausomai nuo aplinkos; veidrodiniai neuronai |
| Judesių tipai | Refleksas – motorinis atsakas į sensorinį dirgiklį Ritmiški judesiai – autonominiai nugaros smegenų (smegenų kamieno) judesiai kuriems nebūtini sensoriniai įėjimai ar valdymas iš aukštesnių smegenų centrų Valingi judesiai – inicijuojami sąmoningai, nukreipti tam tikros užduoties atlikimui |
| Judesių kontrolės lygiai | Nugaros smegenys • Refleksai • Ritmiški judesiai (CPG) Smegenų kamienas • Pusiasvyra/laikysena • Ritmiški judesiai (CPG) Motorinė žievė • Valingų judesių kontrolė |