Kokiai teisės rūšiai priskiriamas paveldėjimas. ir kuo laikomas palikimas? | teisei, susijusiai su daiktais. Hereditas laikomas nematerialiuoju daiktu, nes pati paveldėjimo teisė yra nemateriali |
Universalioji sukcesija ir singuliarinė | universalus mirusiojo teisių perėmimas - hereditas
singuliarinis mirusiojo teisių perėmimas - legatai, fideikomisai |
įpėdinių rūšys - | 1. Namų įpėdiniai/ įpėdiniai, privalantys priimti palikimą (heredes domestici et heredes necessarii):
o Sudarė asmenys, esantys in potestate (jo, kaip pater familias valdžioje
2. Pašaliniai/svetimieji įpėdiniai (heredes extranei)
o Jų šaukimas paveldėti laikytinas galimybe, kurią šie laisva valia galėjo akceptuoti arba atmesti. Jie turėdavo pareikšti, kad jie palikimą priima |
namų įpėdinių paveldėjimo priėmimo schema | 1. Delatio hereditatis- šaukimas paveldėti
2. Aquisitio hereditatis - palikimo įgyjimas |
svetimųjų įpėdinių paveldėjimo schema | 1. Delatio hereditatis - šaukimas paveldėti
2. Aditio hereditatis - valios priimti palikimą pareiškimas
3. Aquisitio hereditatis - palikimo įgyjimas |
kokiais pagrindais galėjo vykti šaukimas paveldėti? | succesio ex testamento - pagal testamentą
successio ab intestato - pagal įstatymą |
paveldėjimas pagal ius civile | Paveldėjimas pagal ius civile (hereditas)
a. Pagrįstas 12 lentelių įstatymais
b. Reguliuotas itin griežtomis teisės normomis, labai siauras įpėdinių ratas paveldėjimui ab intenstato. Jei kartą paveldėti šaukti įpėdiniai pagal įstatymą palikimo nepriėmė, palikimas nebuvo siūlomas paveldėti kitiems, o traktuotas kaip toks, kurio niekas nepriėmė (bonum vacans) - išmarinis palikimas, pereidavo valstybei. |
paveldėjimas pagal ius honorarium | 2. Paveldėjimas pagal pretorių teisę (bonorum possessio)
a. Suinteresuotų asmenų prašymu pretoriaus suteikiamas leidimas faktiškai valdyti į palikimo sudėtį įeinantį turtą.
b. Paveldėtojas - bonorum possessor. Pretorius jį traktavo kaip įpėdinį ir suteikė teisinę gynybą.
c. Siekiant užkirsti kelią, kad išmarinis palikimas nepereitų valstybei, pretoriai suteikdavo teisę valdyti mirusiojo turtą asmenims, kurie galėjo būti įpėdiniai pagal ius civile, tačiau nebuvo šaukiami paveldėti (kuomet ankstesnis įpėdinis palikimo nepriėmė).
d. Laikui bėgant ir stiprėjant cognatio giminystės ryšiams, pretoriai galėdavo perduoti mirusiojo palikimą faktiškai valdyti asmenims, kurie nepriklausė civilinų įpėdinų ratui, pvz.: emancipuotam sūnui |
bonorum possesio cum re ir sine re | i. Bonorum possesio cum re (su turtu, t.y. galutinio pobdūžio) - atvejis, kai paveldėtojas pagal pretorių teisę realiai gaudavo palikimą sudarantį turtą (jei jo teisė į palikimą būdavo laikoma turinčia pirmenybę prieš teises, kurias į palikimą reikšdavo įpėdiniai pagal ius civile)
ii. Bonorum possesio sine re (be turto, t.y. laikino pobūdžio) - situacija, kai pretorinis įpėdinis (bonorum possessor) buvo traktuojamas kaip turintis mažiau teisių į palikimą ir privalėdavęs perduoti mirusiojo turtą jo reikalaujančiam civiliniam įpėdiniui, kuris savo ruožtu laikytas turinčiu daugiau teisių į palikimą. |
koks pagrindinis skirtumas tarp paveldėjusio pagal ius civile ir ius honorarium? | Skirtumas: palikimą įgijęs civilinis įpėdinis tapdavo kviritiniu jo savininku, o pretorinis - tik faktiniu palikimo valdytoju. |
Trumpai apie testamentą, kas būdinga | Testamentas (testamentum) - tai neatlygintinas, vienašališkas paskutinės valios išreiškimas mirties atveju, kuriuo priskiriamas įpėdinis. Teisinius padarinius palieka tik po mirties.
Būdinga - neatlygintinumo požymis, būtinoji sąlyga - testamentinio įpėdinio paskyrimas, galėjo būt atšaukiamas ir keičiamas ligi mirties |
Kas būdinga testamentams pagal ius civile. Kokie jie buvo? | viešumas ir žodiškumas.
Testamentum calatis comitiis, testamentum in proncitu, testamentum per mancipationem/aes et libram. |
testamentum calatis comitiis | Testamentum calatis comitiis - paskutinės valios išreiškimas ir įpėdinio paskyrimas Tautos susirinkimo (comitia curiata) akivaizdoje. Toks susirinkimas buvo sušaukiamas tik 2 k. per metus. |
Testamentum in proncitu | Testamentum in procinctu - paskutinės valios pareiškimas mūšiui pasirengusio kariuomenės dalinio akivaizdoje. Prieinama tik vyrams, atliekantiems karo tarnybą. Pasinaudoti galima tik vykstant karui. |
testamentum per aes et libram | mancipacinio testamento esmę sudaro tai, jog tebebūdamas gyvas testatorius viso savo turto nuosavybės teisę mancipacios būdu perleisdavo patikėtiniui, vadinamam familiae emptor “šeimos turto pirkėjas”. Perduodamas su žodine arba rašytine išlyga, jog po testatoriuas mirties jis privalo būti perduotas testatoriaus nurodytam asmeniui. Su šiuo testamento sudarymo būdu vis dažniau sudaromas ir rašytins dokumentas - nuncupatio, kuris tapo reikšmingu postūmiu pretorių teisės testamentui susiformuoti ir pereiti prie rašytinės testamento |
pretorinis testamentas | Pretorinis testamentas - tai vienašališkas paskutinės valios išreiškimas rašytiniame dokumente, su kuriuo supažindinami 7 liudytojai, kurie tvirtiną jį savo antspaudais. Ius civile tokios formos nenumatė, todėl ir nepripažino. |
Kokiais principais remiantis galėjo atsikirsti pretorinis paveldėtojas prieš ab intestato įpėdinį? | Favor testamenti – sprendžiant testamento galiojimo klausimus, visas kylančias abejones dera aiškinti testamento galiojimo naudai;
Nuostata, jog nagrinėjant sandorių galiojimo problematiką, turi būti tiriama sandorį sudariusio asmens vidinė valia, o ne tik paisoma jos išorinės išraiškos. |
Kokios formos ir kokie testamentai buvo poklasikiniu laikotarpiu | įprastine forma - testamentum tripertitum, testamentum holographum
ekstraordinarine forma - paprastesni -Testamentum temmpore pestis conditium, Testamentum militis. griežtesni - nebylio, kurčnebylio. |
Testamentum tripetitum | i. Testamentum tripertitum - sujungė ius civile, pretorių ir imperatorių leidžiamų teisės normų aktų nuostatas. Raštu pareikštą testatoriaus valią testatorius pateikdavo susipažinti liudytojams, vėliau testamentą pasirašydavo testatorius ir septyni liudytojai, galiausiai dokumentas antspauduojamas. |
Testamentum holographum | Testamentum holographum – nedalyvaujant liudytojams testatoriaus
ranka surašytas ir pasirašytas testamentas. |
factio testamenti | Factio testamenti – testamentinis veiksnumas, kuriuo turėjo disponuoti turtą testamentu paliekantys ir paveldintys asmenys. |
testamenti factio activa ir pasiva | Testamenti factio activa – aktyvusis testamentą sudarančio testatoriaus
veiksnumas. Toks veiksnumas priklausė asmeniui, turinčiam bendrąjį teisinį
subjektiškumą – piliečiui (nuo 14 m.) ar pilietei (nuo 12 m.), esantiems persona sui iuris;
Testamenti factio passiva – pasyvusis turtą testamentu paveldinčio asmens
veiksnumas. Juo piliečiai disponavo nepriklausomai nuo statuso šeimoje. Įpėdinis privalėjo šiuo veiksnumu disponuoti: testamento sudarymo metu, testatoriaus mirties momentu ir priimdamas palikimą. |
Negaliojančių testamentų rūšys - | 1. Testamentum nullum - niekinis testamentas. Absoliučiai negaliojantis sandoris, kuris ab initio (nuo pat pradžių) negaliojo, dėl nustatytų jo turinio ir formos reikalavimų nesilaikymo - nepaskirtas įpėdinis, nebūta testamentinio veiksnumo ir pan.
2. Testamentum ruptum/testamentum irritum - tai testamentai, kurie pradžioje galiojo, o vėliau neteko galios ex post.
3. Testamentum desertum vel destitutum - kuomet galiojantis testamentas nesukelia realių teisinių pasekmių. Tai exempli gratia įvykdavo kuomet įpėdinis mirdavo anksčiau testatoriaus ar su atidedamąja sąlyga paskirtam įpėdiniui neįvykdžus iškeltos sąlygos arba testamentu šaukiamam paveldėti asmeniui paprasčiausiai atsisakius priimti siūlomą palikimą. |
kodicilas ir jo turinys | Kodicilas - laiško forma surašytas palikėjo prašymas, kuriuo buvo galima kreiptis į testamentinį įpėdinį/įpėdinį ab instestato/legato legatorių (testamentinės išskirtinės gavėją) ir buvo prašoma įvykdyti tam tikrus palikėjo potvarkius.
• Turinys - įvairūs potvarkiai, tačiau visi remiantis ius civile daromi potvarkiai (legatai, globėjo skyrimas, manumissio) galėjo būti atliekami tik testamentu patvirtintame kodicile. |
Ar galėjo kodicilą palikėjas sudaryt nesudaręs testamento | • Palikėjas galėjo surašyti kodicilą ir nesudaręs testamento (codicillus ab intestato) siekiantis tokiu būdu modifikuoti ar papildyti successio ab intestato tvarką. |
kodicilinė klauzule | clausula codicillari - kodicilinė klauzule (sąlyga). Tai buvo palikėjo reikalavimas, jog paaiškėjus, kad dėl kažkokių priežasčių jo sudarytas testamentas yra negaliojantis, jo išreikšta paskutinė valia privalanti būti vykdoma kaip kodicilas. Sandorio konversija (kai asmuo išreiškia valią siekdamas sudaryti vienos rūšies sandorį, tačiau jo valios pareiškimas įsigalioja ir teisinius padarinius sukelia kaip kitos rūšies sandoris). |
Testamento turinys | Lotynų kalba,
imperatyvi forma ir tik nustatytos formuluotės,
pradžioje reik įpėdinį paskirt,
Įpėdinis privalėjo būti paskiriamas individualiai ir aiškiai jį įvardinant (persona certa - apibrėžtas asmuo
Testamentas negali turėti naikinimosios sąlygos ar naikinamojo termino
Kaucija
substitutio hereditas/pakaitinis įpėdinis |
kas yra kaucija | testamento turinio dalis, sąlyga, kurios esmė - asmuo, kuriam iš sandorio turi atsirasti turtinės teisės, stipuliacijos būdu įsipareigoja grąžinti paveldėjimo būdu įgytą turtą, jei sąlyga nebūtų įvykdyta |
substitutio hereditas | o Testamentuose buvo numatoma paprastoji susbstitucija (substitutio vulgaris) - jeigu paskirtas įpėdinis negalėtų priimti palikimo ar atsisakytų tai padaryti, tai palikimas atitektų pakaitiniam įpėdiniui.
o Pupiliarinė substitucija (substitutio pupillaris) - pater familias savo testamentiniu įpėdiniu skirdamas nepilnametį vaiką, turėjo teisę jam paskirti įpėdinį, jeigu nepilnametis mirtų būdmas sui iuris asmuo, tačiau dar nesulaukęs pilnametystės. Tikslas - apsaugoti nepilnametį nuo galimo kėsinimosi į jo gyvybę įpėdinių pagal įstatymą.
o Tarytum pupiliarinė substitucija (substitutio quasi-pupillaris) - psichine liga sergančio įpėdinio ascendentai paskirdavo jam įpėdinį tuo atveju, jei jis mirtų po testatoriaus mirties, tačiau taip ir neatgavęs psichinės sveikatos. |
kuo skiriasi paprasto substitucija nuo kitų substitucijų? | Paprastoji substitucija skiriasi nuo kitų dviejų tuo, kad paprastoji substitucija testatorius įpėdinį paskiria pats sau, o kitais atvejais - kitam asmeniui. |
successio contra tabulas formalusis | Pagal ius civile, pater familias sudarant testamentą, negalėjo likti nepaminėtas nė vienas iš jam pavaldžių bei sui heredes kategorijai priklausančių asmenų – jie turėjo arba būti pašaukti paveldėti, arba nuo paveldėjimo nušalinti. Kiekvienas sūnus nuo paveldėjimo privalėjo būti nušalintas atskirai. Likusieji asmenys galėjo būti nušalinti kartu. Jei sudarius testamentą testatoriaus valdžion patekdavo kokie nors kiti asmenys, testamentas netekdavo galios. |
kokios pasekmės buvo successio contra tabulas formaliųjų reikalaivmų nesilaikant | Kai testatorius tinkamai nenušalindavo sūnaus, testamentas laikytas negaliojančiu visa apimtimi paveldėjimas ab intestato.
. Kai testamente nebūdavo pasisakyta dėl kitų sui heredes, testamentas išsaugodavo galią, bet ne visa apimtimi. Asmenys, apie kuriuos buvo nutylėta, galėjo reikalauti palikimo dalies. Dalį palikėjo turto paveldėdavo testamentiniai įpėdiniai, o dalį – įpėdiniai pagal įstatymą. |
successio contra tabulas materialusis ir ieškinys sekantis jį | a. Testamentum inofficiosum - kuomet sudarytame testamente artimiausieji šeimos nariai negaudavo jokios palikimo dalies, tai buvo laikoma kaip šeimos galvos pareigų šeimai pažeidimas. . Tokio testamentą nuginčijantis ieškinys - querella inofficiosi testamenti. Tikslas - testamento pripažinimas negaliojančiu ir kelio atvėrimas paveldėjimui pagal įstatymą. Teisę pareikšti tokį
ieškinį turėjo tik toks testatoriaus šeimos narys kuris jokiais kitais būdais negavo bent jau minimalios palikėjo turto dalies (pars legitima). |
pars legitima | Privalomoji dalis - minimaili palikimą sudarančio turto dalis, kurią turi teisę gauti artimiausieji palikėjo šeimos nariai. ¼ dalies, o vėliau 1/3 dalies. jei negauna nieko, gali reikš ieškinį |
Successio ab intestato priežastys | • Kai palikėjas mirdavo nesudaręs galiojančio testamento
• Kai palikėjo paliktas galiojantis testamentas neteko galios vėliau
• Kuomet testamentas nesukėlė realių teisinių padarinių |
hereditas ab intestato | Paveldėjimas ab intestato remiantis ius civile. 3 įpėdinių klasės.
pirmoji - heredes sui
antroji - proximi agnati
trečioji - gentiles |
bonorum possessio ab intestato | Paveldėjimas ab intestato remiantis pretorių ediktu.
1. Unde liberi
2. unde legitimi
3. unde cognati
4. unde vir aut uxor (sutuokt) |
Paveldėjimas ab intestato imperatoriaus Justiniano teisėje | 1. Pirmąja klase paveldėdavo descendentai (sūnūs, dukterys, vaikaičiai) nepriklausomai nuo lyties ir giminystės laipsnio bei neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo palikėjui pavaldūs.
2. Antrąja klase paveldėdavo ascendentai (tėvai, seneliai, tikrieji broliai ir seserys ir jų vaikai).
3. Trečiąja klase paveldėdavo netikrieji broliai ir seserys bei jų vaikai.
4. Ketvirtąja klase paveldėdavo visi šoninės linijos kognatai neatsižvelgiant į juos su palikėju siejusį giminystės laispnį. |
Kuo pagrįstas paveldėjimas pagal ius civile? (giminystė) | agnatioooooo |
kuo pagrįstas paveldėjimas pagal ius honorarium? (giminystė) | mišri |
kuo pagrįstas paveldėjimas pagal Justinianą? (giminystė) | cognatiooo |
adatio hereditas būdai | pašalinio įpėdinio pareiškimas priimti palikimą. cretio, nuda, pro herede gestio |
cretio | • Cretio - remiantis ius civile, dalyvaujant liudytojams formalus, žodinis įpėdinio pareiškimas apie palikimo priėmimą. |
Nuda voluntas | • Nuda voluntas - jei nebuvo įsakmaus palikėjo reikalavimo palikimą priitmi cretio būdu, palikimas galėjo būti priimamas niekaip griežčiau neformalizuotu valios pareiškimu. |
pro herede gestio | • Pro herede gestio - valia reiškiama netiesiogiai. Palikimo priėmimo būdas pasireikšdavo tuo, kad asmuo imdavo rūpintis palikimu kaip įpėdinis. Tai valios reiškimo konkliudentiniais veiksmais atvejis. |
confusio bonorum-separatio bonorum-beneficium inventarii | Confusio bonorum - įpėdinio nuosavo turto ir palikimo susiliejimas.
Siekdamas apsaugoti palikėjo kreditorius nuo šios grėsmės, pretorius galėjo taikyti beneficium separationis (separatio bonorum) ligi kol bus patenkinti kreditoriai. (ar tikrai kreditoriu apsaugot, o ne palikimo gavėja????)
Norint apsaugoti įpėdinį nuo nuostolių, kurie potencialiai galėjo kilti priėmus praskolintą palikimą, buvo taikoma beneficium inventarii - privilegija aprašyti paveldėtą turtą |
transmissio | imperatorių teisėje įtvirtinas bendrojo pobūdžio šaukimo paveldėti teisės perėjimo institutas. Šauktam paveldėti įpėdiniui mirus nespėjus pareikšti valios dėl palikimo priėmimo, teisė priimti palikimą pereidavo jo įpėdiniams. |
hereditas iacens | Hereditas iacens („gulintis palikimas“) - iki priimant atsiradusį palikimą, jį sudarantis turtas neturėjo savininko, todėl laikytas niekeno daiktu - res nullius, todėl bet kuris asmuo galėdavo užvaldyti į palikimo sudėtį įeinančius daiktus Toks asmuo netapdavo palikimo savininku, o įgydavo galimybę įgyti daiktus senaties būdu. Galėjo būti skiriamas kuratorius. |
kokia gynybos priemone galėjo naudotis heres (pagal ius civile) | ius civile pagrindu, tai heres naudojosi petitorine teisių gynyba, realizuojama hereditatis petitio:
o Hereditatis petitio - universalaus pobūdžio civilinis ieškinys, kuriuo reikalauta perduoti įpėdiniui paveldėtą turtą. |
kokia gynybos priemone galėjo naudotis heres (pagal pretorių teisę) | Jei ius praetorium pagrindu, tai bonorum possessio naudojosi posesinė (interdiktinė) gynyba:
o Interdictum quorum bonorum - pretorius paveldėtojui pagal pretorių teisę suteikdavo turto valdymą. |
kokia gynybos priemone naudojosi įpedėdiniai (justiniano teisės pagrindu) | Justiniano teisėje visi įpėdiniai naudojosi petitorine teisių gynyba - herditatis petitio possessoria. (suliejijo ankstesnius petitio ir interdictum) |
querella inofficiosi testamenti | a. Testamentum inofficiosum - kuomet sudarytame testamente artimiausieji šeimos nariai negaudavo jokios palikimo dalies, tai buvo laikoma kaip šeimos galvos pareigų šeimai pažeidimas. Tokio testamentą nuginčijantis ieškinys - |
Legatum per vindicationem | 1. Legatum per vindicationem - daiktinis/vindikacinis legatas. Susijęs su tiesioginiu palikėjui priklausančio daikto nuosavybės perkėlimu legatoriui. Kuomet testamentinis įpėdinis perimą palikimą, legatorius tapdavo jam paskirto daikto savininku. nuo tada galėjo reikš rei vindicatio "do lego" |
legatum per damnationem | 2. Damnaciniai/prievoliniai legatai - testamentinis įpėdinis įpareigojamas įvykdyti tam tikrą prievolę legatoriaus naudai. "damnas esto" |
Legatas sinendi modo | Legatas sinendi modo („suteikiant leidimą“) - laikytas prievolinio legato atmaina. Įpėdinis buvo įpareigojamas netrukdyti legatoriui pasiimti/pasilikti jo valdomą daiktą, kurį testatorius paskyrė legatu. Galėjo būti tik daiktai, kurie buvo testatriaus arba įpėdinio nuosavybė. "sinere" |
Legatum per praeceptionem | Legatum per praeceptionem („iš anksto pasiimant“) - suteikiama teisė legatoriui pasiimti išskirtinės objektą, kuris neįėjo į dalinamą palikimą ir nebuvo vertinamas apskaičiuojant paveldimas dalis. Pvz.: vienas iš bendraįpėdinių iš anksto pasiimą nurodytą palikėjo daiktą, o po to visas palikimas yra dalinamas bendraįpėdiniams po lygiai. "praeciptio" |
Fideikomisas | išskirtinė, neformalus prašymas palikėjo adresuotam įpėdiniui (fiduciarius), kad šis suteiktų trečiajam asmeniui tam tikrą turtinę naudą. Pradžioje laikyta kaip moralinė pareiga, vėliau (principato metu) jam teikta procesinė teisių gynyba. Teisinių ginčų sprendimas priklausė praetores fideocimmissarii jurisdikcijai. |