Bonorum possesio cum re ir sine re

I. Bonorum possesio cum re (su turtu, t.y. galutinio pobdūžio) - atvejis, kai paveldėtojas pagal pretorių teisę realiai gaudavo palikimą sudarantį turtą (jei jo teisė į palikimą būdavo laikoma turinčia pirmenybę prieš teises, kurias į palikimą reikšdavo įpėdiniai pagal ius civile) ii. Bonorum possesio sine re (be turto, t.y. laikino pobūdžio) - situacija, kai pretorinis įpėdinis (bonorum possessor) buvo traktuojamas kaip turintis mažiau teisių į palikimą ir privalėdavęs perduoti mirusiojo turtą jo reikalaujančiam civiliniam įpėdiniui, kuris savo ruožtu laikytas turinčiu daugiau teisių į palikimą.